- žūklinis
- 1 žūklìnis, -ė smob. (2), žuklìnis (2) KŽ, žūklinỹs, -ė̃ (3b) Vp; LTR(Ut, Brž) žr. žūklys: Prie jūrių marių gyveno žūklinys LTR(Rs). Žūklìnis turėjo šilko tinklą, paleido į jūreles Kp. Tu regi žuklinius einančius, tu regi žuklelius einančius NS19(Ppl).
Dictionary of the Lithuanian Language.